kliunkuriuoti

kliuñkuriuoti, -iuoja, -iavo 1. intr. teliūskuotis: Į šonus kliuñkuriuoja (nešant pilną kibirą pieno) Gs. 2. tr. teliūskuoti, kliunkuoti: Kam tu taip tą kavą kliuñkuriuoji? Užsipilsi ant nagų Žvr. | Šeimyna džiaugias, kad pieną neveža, sako – nekliuñkuriuotas (neseparuotas) pienas Šk.